įtyžimas

įtýžimas sm. (1), įtyžìmas (2) NdŽ, įtižìmas (2) NdŽ 1. refl. NdŽ → 2 įtyžti 1 (refl.): Pastipęs įsitýžimas rieties – i kaip neatsibosta! DūnŽ. Įsitýžimas gerti, rūkyti Krš. Tokio įsitýžimo eiti neturu Užv. 2. Grž → 2 įtyžti 3: Tokiame įtyžime jie visi buvo apmiršę savo nelaimę rš. Su kokiu įtyžimù kalbėta! KŽ. \ tyžimas; įtyžimas